Justina Valaitytė – teisinės paslaugos
Dienoraštis apie teisę ir teisės ypatumus
Patarimai:
Tinklaraščio archyvas:
Nuotraukos iš pasaulio teismų:
Naudingos nuorodos:
Įmonių steigimas
Įmonių steigimas
Kas yra skolų išieškojimas
Ne paslaptis, kad savo karjerą dar studijų laikais pradėjau vienoje iš skolų išieškojimo įmonių. Jau seniai joje nebedirbu, tačiau žinios išlikusios, o padėti susigrąžinti skolas tenka ir dabar, tiesa, jau kitais būdais ir priemonėmis.
Tiek tada, tiek dabar tenka išgirsti įvairiausių mitų apie skolų išieškojimą šioje srityje besispecializuojančiose įmonėse, todėl nusprendžiau trumpai paaiškinti, kaip jis vykdomas, ir kuo skiriasi nuo kitų skolos susigrąžinimo būdų.
Visų pirma derėtų atskirti ikiteisminį skolos išeiškojimą ir skolos išieškojimą per teismą. Jei kreipiatės į skolų išieškojimo įmonę ir tikitės, kad išieškoti skolos pas įkyrėjusį skolininką važiuos sportiškų vyrukų kompanija, labai tikėtina, kad klystate (kategoriškai tvirtinti, kad tokių įmonių nėra, negaliu, tačiau žinau, kad rimtos, kompenentingos įmonės taip tikrai nedaro). Beje, siųsdamas sportiškus vyrukus susidoroti su skolininku, rizikuojate būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Skolų išieškojimo įmonės specializuojasi skolų išieškojime be teismo. Tai reiškia, kad jų darbas – įkalbėti skolininką geranoriškai grąžinti susidariusį įsiskolinimą. Tam šios įmonės siunčia raginimus sumokėti, skambina skolininkui telefonu ir įkalbinėja atsiskaityti, organizuoja susitikimus su skolininkais, kurių metu bando tiek įkalbėti skolininką mokėti, tiek suderinti abiems šalims priimtiną mokėjimo grafiką. Be to, šios įmonės gali skelbti informaciją apie skolininką tam tikrose duomenų bazėse, dėl ko skolininkui vėliau gali būti sunkiau gauti kreditą, pirkti prekes išsimokėtinai, gauti mokėjimo atidėjimą.
Svarbu žinoti, kad skolų išieškojimo įmonės yra privatūs juridiniai asmenys, ir jos neturi įgaliojimų skolą išieškoti priverstinai – areštuoti turtą ar banko sąskaitas ir pan. Šiuos įgaliojimus turi antstoliai, turėdami teismo nutartį (teisę areštuoti banko sąskaitas ir nuskaityti lėšas iš skolininkų turi ir kai kurios valstybinės institucijos, pvz. Valstybinė mokesčių inspekcija, ar “Sodra”).
Jei dėl skolos išieškojimo kreipsitės į advokatą, tikėtina, kad ikiteisminė išieškojimo procedūra bus trumpa. Advokatai turi teisę atstovauti klientus teismuose, todėl dažniausiai ir taiko šį skolos grąžinimo metodą. Jie kreipiasi į teismą, prašo areštuoti skolininko turtą, ir vėliau, pasibaigus teisminei procedūrai klientas gali kreiptis į anstolius, kurie turi įgaliojimus skolą išieškoti priverstinai. Verta žinoti ir tai, kad teismui priteisus skolą, dažniausiai yra priteisiami ir delspinigiai arba baudos, bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kuriuos skolų išieškojimo įmonės ne teismo būdu sugrąžina retais atvejais.
Aktualiausi klausimai, susiję su darbo teise
Ar pastebėjote, kad pastaruoju metu, susitikus su draugais vis dažniau po senojo gerojo ”kaip sekasi” ištariame ar išgirstame „kaip darbas“? Ir turbūt nei vieno tai nestebina. Situacija darbo rinkoje liūdna. Ne vienas mano draugas atleistas ar įspėtas dėl atleidimo, daugumai jų sumažintas darbo užmokestis. Mano darbe vis daugėja darbo teisės bylų, kur darbuotojai teisiasi su darbdaviais – dėl neteisėto atleidimo, dėl neišmokėtų sumų, ir t.t. Draugai ir pažįstami taip pat vis dažniau prašo pakonsultuoti su jų darbo santykiais susijusiais klausimais.
Trumpai apie netesybas
Trumpas atsakymas į Martyno pateiktą klausimą (“Turiu atveji, kai turimoje sutartyje su uzsakovais nurodyta, kad jeigu as neatliksiu savo darbu, tai turesiu sumoketi netesybas. Taciau ar imanoma ir kaip daznai sutartyje butu nurodyta kaip uzsakovas man atlygina, jeigu pasirasius sutarti, ji nutraukiama del vienokiu ar kitokiu priezasciu.“)
Pradžiai reikėtų paaiškinti, kad netesybos yra bauda arba delspinigiai, kurie atlieka žalos atlyginimo funkciją (jei šalis neįvykdo savo prievolės, arba ją įvykdo netinkamai arba ne laiku ). Tuo atveju, kai sutartyje yra numatytos netesybos, žalos patyrusi šalis negali reikalauti ir netesybų ir nuostolių atlyginimo, nes tokiu atveju susidarytų situacija, kai žala atlyginama kelis kartus.
Jūsų klausimai
Kažkaip sunkokai išjuda iš vietos pirmasis mano blog’as, bet turbūt nevalia norėti, kad iš karto kaip iš pypkės. Audžiu mintį vėliau šiame blog’e padaryti užklausos langelį, kuriame Jūs galėtumėte rašyti savo klausimus, į kuriuos galbūt atsakyčiau vėlesniuose savo blog’o įrašuose. O kol kas maloniai prašau drąsiai klausinėti šio įrašo komentaruose – man bus labai malonu atsakyti į tai, kas aktualu mano skaitytojui.
Linkėjimai.
Justina
Elektroninio susirašinėjimo įrodomoji galia
Šiandien vienas bičiulis pasiteiravo apie el. laiškų ir kitokio elektroninio susirašinėjimo įrodomąją galią. Pagalvojau, kad tai gali būti įdomu ir mano skaitytojams.
Diskriminavimas dėl įsitikinimų
Ar teisėta yra bausti, atleisti iš darbo, ar į jį nepriimti žmogaus dėl jo viešai skelbiamos nuomonės, įsitikinimų (kurie nepatinka darbdaviui) ar ne itin padorių, bet asmeninių nuotraukų, prisipažinimų, kad mėgsta kartais pagirtauti ir pašėlti? Ypač, jeigu tas žmogus nenurodo, jog dirba vienoje ar kitoje bendrovėje.
Žmogaus asmeninį gyvenimą Lietuvoje saugo įstatymai – Konstitucija leidžia žmogui laisvai reikšti savo įsitikinimus, taip pat neleidžiama varžyti minties, tikėjimo ir sąžinės laisvės, o Darbo kodeksas nurodo, kad žmogus negali būti diskriminuojamas dėl savo įsitikinimų ar pažiūrų, taip pat ir aplinkybių nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis.
Automobilių saugojimo aikštelės atsakomybė
Šiandien, skaitant dienos naujienas akis užkliuvo už šio straipsnio – “Saugomos aikštelės kratosi atsakomybės” .
Nors pačiame straipsnyje yra įdėti kelių teisininkų komentarai, iš kurių vienas kategoriškai teigia, kad mokama automobilių saugojimo aikštelė privalo atlyginti Jūsų patirtą žalą, o kita teisininkė iškelia tokios atsakomybės kilimo sąlygas – “kai vagystės rizika yra maksimaliai sumažinta”, negaliu susilaikyti, ir šios situacijos nepakomentuoti plačiau.